Anti-rūko dangos linijos naudoja superhidrofilines savybes, kad išvengtų rūko kondensacijos ant objektų paviršių. Principas yra kondensatas, kad susidarytų skaidri vandens plėvelė, o ne šviesą{2}}sklaidantys lašeliai. Vėlesni patobulinimai, pvz., sol-gelio metodas nano-silicio dioksido dangoms ruošti, užtikrina stabilų hidrofiliškumą chemiškai surišant substratą ir įveikiant priklausomybės nuo UV problemą.
Anti-raso dangų linijos patyrė du technologinius etapus: ankstyvosios titano dioksido dangos reikalavo UV sužadinimo, sumažinant vandens sąlyčio kampą iki 0 laipsnių; vėliau nano-silicio dioksido dangos pasiekė net 4 laipsnių sąlyčio su vandeniu kampą naudojant sol-gelio metodą, o tai žymiai pagerino patvarumą. Šiuolaikinės technologijos taip pat apima novatoriškus sprendimus, pvz., temperatūrai -jautrias medžiagas ir grafeno modifikavimą, kartu su fotokietėjimo procesais, siekiant pailginti anti-rūko naudojimo trukmę iki 3–5 metų. Taikoma akiniams, medicininiams akiniams, automobilių langams ir aviacijos prietaisų stiklams, kurių taikymo procesai apima purškimą, dengimą užuolaidomis ir dangą, galinčią greitai sukietėti kambario temperatūroje arba kaitinant.
